stragus

stragùs, -ì (plg. l. srogi) adj. (4) Lkm 1. BIV259, Šauk, Žml, Rm, Jnš, Vlkv, Kl, Šk judrus, vikrus, gyvas, energingas, greitas, apsukrus: Ot, čia merga stragì, kaip vijurkas kad eina: ir prie darbo, ir prie stalo pirmoja Dbk. Ta jo sesuo tokia stragì, tik laksto per dienas Stk. Stragùs kap kazokas Lz. Arkliai toki strãgūs, kad nė botago nereikia Rd. Nedidelė, bet stragì karvukė Alv.

stragiaĩ adv.: Visi sėdėjo, o jis stragiai pašoko iš vietos ir pradėjo aiškyt Snt. Šiandien dainavau stragiaũ Vl. Zylutė bėgo žeme ir stragiai krusčiojo uodegaite rš.

2. BIV259, Trg, Grk, Žmt, Aln, Lp kuris smarkaus, staigaus būdo, griežtas, ūmus, karštas, greit užsigaunantis: Nieko nepabaidysi, kad ir stragùs būsi Trgn. Kiek jam – penkiolika bus, ale jau stragùs – stačiai į akis šoka! KzR. Močia stragì – bijojo sakyt Dgč. Tikrai strãgią žmoną gavo – nesiduoda šokdinama Žal. Stragíejai yr teisingesni, nėr velnių priėdę Krš. Stasys labai stragus: žodis po žodžio ir susikirto Lkš. Stragùs žmogus pry draugystės neprytinka Grdm. Viena lėta sesuo, o šita stragèsnė Ob. Mažiai (maži žmonės) vis stragesnì Plv. Tas paukštis (vanagas) stragus, išplėtęs nagus, gniaužo [vištą] kaip vašką ir plunksnas nudrasko LTR(Nm).

stragiaĩ adv. BIV259(Vgr), KŽ; A1885,103: Anas teip stragiaĩ šoko an manęs Ut.

3. piktas, griežtas, šiurkštus (apie žodį, kalbą): Kano stragì kalba, kano meili, graži Mžš. Ko tokiais stragiaĩs žodeliais į mane šiandie šneki? (d.) Šmk. Nebuvo tėvelio, nėr kam užtaryti, jo stragūs žodžiai ir smagi rankelė LTR(Brsl).

stragiaĩ adv. Vkš, Šlv, Blnk: Kap užrinka stragiaĩ, tai klauso vaikas Krn. Jis man taip stragiaĩ atsakė, kad aš nė nebekalbėjau Šl. Stačiai stovėk, stragiaĩ kalbėk, ta (tai) mislys, ka didelis vyras Vgr. | Šuo ant manęs stragiaĩ užlojo Mrj.

4. status: Karvelė juoda, stragiaĩs rageliais, ka ėda, ka ėda! Lž. Kai stogas stragèsnis, tai kūleliai ne tep pūna Al. 5. BIV259 atsargus: Jo vaikai visi stragūs, bijo kur pakliūt Kč. 6. BIV259 sraunus: Melnyčėlė (upelis) stati ir stragì, kad net neseka pereit Rtn.